Per sniego lygumas
išbalusius nuo speigo klonius
Brendu
apsunkusiomis
ledo kojomis

Sušalus žemė – nejautri
Ledinė mano siela –
atsigauna
iš šalto miego
keliasi

Jau mano lygumos,
laukai,
mano baltas speigas
mano kloniai –
Mano balti
Namai
_ _ _ _ _ _ _

Aš suklumpu – ir vėl keliuos
Ir vėl žengiu
Artyn

Sustingęs kūnas –
Siela atkakli
Ir su kiekvienu
degančiu žingsniu
Ryžtas
šakojasi ir žydi


Einu tolyn
kapojant dangaus ledui veidą,
Ir kuo toliau – sunkiau
Ir vis skaudžiau


Ir jei ne Tu, Tėvyne,
Jei ne Tu po mano kojom
Žinau – nebepaeičiau žingsnio
aš pirmyn –
Namolio