Šnekas juodbruvąs vakarą tolumąs
Insibrydį tumsian ažutekin.
Šviesių žvaigždį – saulėlidžią dovanų
Nuskandins senas vakaras upej.

Pilkąs dulkęs unt kelią sugulusiąs,
Ažsimiršį lakštingaląs švilpauja,
Šienpjaviai, tylūs vakarą sūnūs
Rasoj savą dalgį suvilgą.

Rukuos insisūpį rasakiląs
Lauks atriedunt menulią, lyg obalią,
Dienąs kniumba pavargį, jau vakaras,
Iškankintas gyvenimą sopulią.