Idealas neatitinka tikrovės, kopija nepateisina lūkesčių. Tai pagrindinė gyvenimo taisyklė.
Tas obuolys nebe toks skanus. Jis nebe toks gražus, jis neatrodo taip sultingai, kaip tada, kai jo siekei, kai jis kybojo ant aukščiausios šakos. Ir nesvarbu, kad dėl jo lipai į dangų. Nesvarbu, kad šakos lūžo, o tu kritai... Skaudžiai kritai. Tu vis tiek kopei, kad gautum jį, kodėl būtent jį? Kuo jis išskirtinis?
Užgaida, principas, egoizmas. Noras būti ne paskutiniam? Noras būti pirmam.
Bet vis tiek privalai jį suvalgyti.
Apsidairyk – šakos lenkiasi tau, pilnos obuolių.
Pasižiūrėk, tu ką tik suvalgei supuvusį, patį bjauriausią ir šlykščiausią obuolį.