Sušalusi tyla
pražilusio medžio viršūne keliauja mėnulio veidas blyškus
susisupa prisiminimai apsiaustu nakties sutemų
sklendžia mažytė atodūsio snaigė į delną tavo lemties
šiandien taria vardus užmiršties tyloje pasilikę daiktai
pasiliki
prašau
sekundei
mirksniui vienam
sušalusią tylą uždangą juodą
nuleidžia angelas nebūties ir tamsos
sugroki lemtie sušalusio laiko
žodis tyliai vardu pasilieka
laiko žingsniai
veidu siela
keliauja
pražilusiomis medžio viršūnėmis
adatėlėmis ledo
į širdį
giliai