Apsuksiu pavydą varine viela
Ir pyktį užkalsiu į dėžę.
Juk tu man – vienintelė, tu man – miela.
Stulpu iš betono stovėsiu.

Tirpdysiu paveikslą sieros rūgštimi,
Užmūrysiu ilgesį sienoj.
Degu tartum tošis kaitria ugnimi.
Ne tai –
Aš užgrūdintas plienas.

Jausmai – minus dešimt – ledo kristalai.
Širdis – plokštė marmuro.
Liesis
Kažkas toks lipnus.
Nejau neužšalo?
Gyvent be tavęs negalėsiu.