Pastovėkim dar. Tegu sninga.
Leisk man džiaugtis pirmuoju sniegu.
Nekalbėk, tegu žemė užminga -
Man jos miegą pasaugot smagu.
Snaigės leidžiasi man ant blakstienų -
Savo bučiniu jas ištirpdyk.
Nori man pasakyt: „Tave vieną...
Aš žinau. Todėl net nesakyk.

* * *

Tu negąsdink manęs, vėjau, -
Žiemą jau daugsyk regėjau.
Nelipdyk snaigėm blakstienų,
Nebijau tavęs šiandieną.

Gal keista tapau truputį,
Jog panorau su rogutėm
Nusileist kartu su vėju -
Ten, kur vaikai čiuožinėja.

Vaikai stebis išsižioję:
Gal bobulė sukvailiojo?
..................................
Tik į pusnį pūkšt bobulė -
Ir linksma pusnyje guli...