Sulauki tu manų laiškų,
jie nepaklydo, rado kelią.
Laiškuos aš pas tave einu,
o čia liūdnai suklupusi ant kelių.

Sulauki meilės pranašų–
jie taip ilgai toli klajojo.
Daugybė angelų mažų
tavęs vienintėlio ieškojo.

Juos gaudė vėjas ir pūga–
aplenkdami kliūtis jie skrido.
Juk metai–ne viena diena–
Tamsybėj laiko nepaklydo.

Mojuodami baltais sparnais
jie tyliai pasibels į sapną.
Ir vėl laiškuose, kaip kadais
išvargusį matysi veidą...