Amūro strėlės
Tartum pasakos – jos lengvos.
Per dangų skrieja  ir... į širdį.
Kas šitą  meilės žemę girdi,
Dažnai akis skandina
Ašarom gailiom.
Bet ir pro jas
Dangaus šviesa negęsta -
Lyg psalmėse užgieda angelai.
Juk negali mylėdamas nekęsti.
Net jeigu mirtį pažadi
Tai taip, kad suskambėtum
Pasakoj gražiausioj,
Šventu altoriumi iškiltumei
Prie Romeo -  Džiuljetos kojų.
---Amūro  strėlės!
--- Meilės strėlės!
Aš sveikinu mylėdamas
Ir vis dar neužmiršdamas,
Paverkti ašarom gailiom.
Senatvėj jos sustingsta.
Apledėja akys.
Daužosi žiema po širdį.
Tačiau ir vėl
Arčiausias kelias į jaunystę -
Įsmigt širdin kažkam
Amūro paleista  strėle.
- O jeigu man?
- Dėkoju.
Lemtis tokia
Nebūna be dangaus.