poteriai
vėjapūtis vakar dangų mano
užvėrė
skliautuose sninga
raudonimi
sieloje verkia
nežinomas
nemylimas
negeidžiamas
net
nepažįstamas
nebylio
rūmų durys
skaudžiais virpuliais
surudijusių vyrių girgždėjimu
pakvietė
neužakumu
sparnuotasis nesparnuotas
oro pagalvėn sumetė vystyklus
negimusio
dar
iškeliavo
ugninis
melsvumas gelmės
nebeapčiuopiamas
jau
lydomo kvapas metalo
-
maldą
kalbėsiu
rytoj