Žodžiai, iš širdies ištrūkę ,
Stingsta, lūžta gomury,
Kai aplink jausmai atbukę,
Kai aplinkui svetimi.

Tik vienatvė kaip mėnulis
Už langų ilgai budės.                                .
O paskui rudens drobulės –
Šaltos darganos - lydės.

Šaltas rudeninis vėjas
Ir sušalusi žolė.
Sapnuose pražydus orchidėja.
Akyse – pasenusi žvaigždė.

Lai nedingsta iš paletės
Kerinti balta spalva.
Lai nudažo naktį juodą
Ir mintis – taip pat.

Stebuklingas baltas vėjas
Baltą dieną lai atpūs...
Atsigręš tolyn nuėjęs
Ir pravirks žmogus.