Šviesiam dėdės Juozo atminimui


Kada nakčia siūruoja girios
Ir žvaigždėm sninga ant laukų,
Mažytį lango žiburėlį
Lyg gerą pasaką seku.

Aš nežinau, kiek jam dar lemta degti
Pakalnėj, šilo pakrašty.
Ak, kaip jo reikia man šią naktį,
Kai klumpa žodžiai pamiršti.

Dainuos per amžius žalios girios,
Pavargus ir mana galva užsnūs –
Regėsiu aš pro gelsvo smėlio kalvą,
Kaip dega žiburį sūnus.