Nors upė neiginių, šalin abejones,
Nes vienas laikas, kad galėtum būti.
Viens kitą stebinti smalsių žioplių minia
Lai pasiilsi nuo savęs truputį,

Nors viskas pateikta kaip realybės šou –
Anei kertelės privatumo kūnui,
Kiekvienas spaudžiamas pasidaryt kažkuo,
Ko gamtoje net tarp žvėrių nebūna.

Pravirkęs angelas nusidraskys sparnus,
Nes šį sezoną toks netinka stilius,
Gentainiai skanūs net be pagardų,
Bepročiai rėkauja, išminčiai oriai tyli.

Čia viskas surišta voratinklio gija
Ir ją nutraukia pasikėlęs vėjas,
Nes nesustoja laikrodis, deja,
Mirties gyvajam kiekvienam tiksėjęs.