Ant altoriaus, Viešpatie, paukščius patupdžiau -
Tečiulba Rojui giesmes linų baltojo krašto.
Rūpintojėlį pasodinau prie kelio ir drožiu jam
                                        medinius žodžius
Iš kančios - iš vienintelio rašto.

Ant altoriaus, Viešpatie, godą sudėjau -
Tegu kalba vidugirio medžiai,
Čiulbuonėliais lekioją po pamirštą Rojų.
Ant altoriaus, Viešpatie, sudėjau,
Ką Tu man taip didžiai dovanojai.