Nemanyk, kad žinau...
Nepulk kaip į upę.
Kas žino, ar grįžti galėsi?
Atviras tekstas sunkus kaip akmuo -
Poezija jo nepakels.
Bet tik nemanyk, kad žinau,
Kodėl ji tokia bestuburė -
It poniutė gležna ir puošni,
Sužibusi veidrodžio šukėj,
O išvaizdos moters neturi.
Kaip be sniego žiema.
Netgi lovoje tuščia,
Kai kūno nėra...
Nepulk kaip į upę,
Kur poezijos guolyje
Užsikloja savim
Tuštuma.