Kartais iš vaikystės atklysta man vizija -
melduos verkia kūdikėlis nakčia.
Nes nelemta gyventi jam buvo - vos užgimęs
ir jau paskandintas giliam ežere.
Atmintis akyse piešia vaizdinį seną -
Baltas vystyklas dengia pamėlusį
mažos lėlės kūnelį(taip man atrodė tada).
Kurią norėjau pasiimti, priglaust ir sušildyt ,
bet mane stiprios rankos patraukė -liest nevalia.

Daugel metų prabėgo, bet tave vis matau
tokį šlapią , bejėgį, pasislėpusį užmiršimo žolėj
Ir kaži ką galvoja ta, kuri paslapčia
atidavė laumėm savo kūdikio vygę supuoti nakčia?
Iš veronikos gimęs vaikelis - nuodėmė? Nemanau.
Nuodėmė - nužudyti !!