Aš jau nepamenu. Kada. Pamenu tik pasirinkimą, kuris mane gelbsti \"vakar šiandien rytoj\".
Žvilgsnis pro pravertas duris išgąsdina. Sužeidžia. Tai trunka tik akimirką. Nedelsdama užtrenkiu duris. (Ap-si) Sprendžiu.

Traukiuosi į pogrindį (kaip dabar vadina). Nors iš tiesų - tik į save.

Apsisprendžiu neauginti ir nagų, kuriais sudarkyčiau įsigalėjusias simuliacijas anapus. Šiame r(R)okfelerių amžiuje mokausi būti aukso veršiu sau.
Ir nebūtinai stiklinėmis akimis...