Gyvenimas, – tai piligrimo kelias.
Ir nesvarbu, prieš kokį dievą
Siela apsinuogina,
Ir nesvarbu, į Meką, į Tibetą ar į Vatikaną
Klupdami keliaujam
Prisiliest prie amžinosios paslapties,
Sušilt prie švento laužo, atsivert visatai.
Mes Gajos ir Kosmoso vaikai.
Tarp žemės ir dangaus,
Tarp būties ir nebūties
Atradę pasmerkti pamiršti.
Pamiršę – vėlei ieškom.
Keliaudami laiku lyg piligrimai
Visuomet sugrįžtam.