Išėjai nepasakęs sudie
TĖVUI
Krauju ir ašarom išmirkęs,
baltas rožės žiedas
Ir šaltos tavo rankos.
Jas labai mylėjau...
Neatsimerks jau akys
Ir nepažvelgs
kaip tiktai tu mokėjai...
Pavasaris pražydo, bet ne tau –
O ir ne man, nes sielai šalta.
Aš pamiršau skaičiuot dienas,
Išnyko laikas – liko skausmas.
Menu akimirką –
ji buvo per trumpa,
Kai paskutinįkart kalbėjom.
Tu pamiršai ištart sudie,
O aš, atleisk, ištarti nesuspėjau.
Nespėjau padėkot už meilę,
Už rūpestį ir neįkyrų žodį,
Paglostyti dar kartą tavo veidą
Ir pabučiuot į baltą smilkinį.
Praskriejo angelas mirties,
Be gailesčio praskriejo,
Palikęs tuštumą ir nežinią širdy,
Krauju aplaistytą ir ašarotą
rožės žiedą...