Galbūt todėl gyvenimas „išdūrė“,
Jog netvirtai laikiau aš laivo burę.
Ir klydau dar manydama – nesensiu,
Vis meilę tarsi iš šaltinio semsiu...

Nors verk... Jaunystė pralėkė kaip vėjas,
O ribai – pusės amžiaus – priartėjus,
Beliko man tiktai jausmai nušiurę
Ir kiaura gelda... Bet ir ta – be burės...