Žaliuoja žiemkenčių sala išblukusiuos rudens dirvonuos,
Skrajūnų priegiesmius gailius uždangstė švinas debesų
Ir kabo kruvinais lašais uogelės putino raudonos
Tarp nurėdytų miško krūmų šakų vaiduokliškai liesų.

Tik šelmis vėjas neša skiautes nuo lopiniuoto klevo rūbo,
Auksinę smulkmę dosniai beria nuo žvarbstančių lietuj beržų.
Kai susitraukusi diena, net ir dangaus per žemos lubos.
Valstiečio viltys apsijuosė žaliuoju žiemkenčių diržu.