Dvylika šviesos angelų
Sijoja žodžius ir lietų
Bedugniuose laiko rėčiuose
Erškėčio spyglių laiptais,
Nešdami purpurą būčiai basai.
Gieda vėju skaidriai arba darganotai,
Žvelgdami lakštingalos akių stiklu.
Išvaikšto visus mūsų lapkričius.
Neranda.
Šalnos dalgius obely sukabinę,
Delnais smėlyje dangų sau susipusto išeiti.
Išeina.
Teška baltas dobilo kraujas
Liūdno Dievo blakstienomis
Tirštai į erdvią rudens vienatvę.
Užpildyti ar neužpildyt?