Pamažu,
Lėtai ir skaudžiai
Tu išeini iš manęs.
Išeini iš mano akių,
       mano rankų,
           mano kūno.
Aš auginu vaikus,
Dirbu savo darbą,
Ieškau savo vietos
       šitame griūvančiame
               pasaulyje.
Ir kasdien žiūriu pro langą
Įkandin nueinančio Tavęs,
Kvailai burdama iš lietaus lašų-
Grįši? Negrįši?
Kartais aš liūdnai meldžiuosi
        pačiam liūdniausiam Dievui,
Paaukojusiam mums savo Sūnų.
Liūdnas mano tikėjimas.
Gerumas visada reikalauja aukos.
Nieko nepaaukojęs
          negali būti geras.
Ir todėl aš toliau
           dirbu savo darbą,
Auginu tavo vaikus,
Ir tyliai stebiu
            širdimi tavo
                   išėjimą...