Sąžinė

Aš taip norėčiau
Mokėti skristi
Ir nebijoti
Niekad nukristi.

Bet mano sparnai
Iš lėto liepsnoja,
Ir aš krentu,
Kur nieks negyvuoja.

Degu visa,
Liepsnoju įsiutus,
O mano sparnai –
Pelėsių likučiai.

Liksiu nuoga,
Sudegs gėrio šydas.
Tu sužinosi
Visas mano ydas.

Bet viską žinau,
Tu man atleisi.
Ir leisi iš naujo
Save nuteisti.

Sunkumas slegia
Kai sąžinė tyli,
Bet ir nelengva,
Kai ji prabyla…
Gydanti ašarėlė