Prispėją sodi aboliai
A aš žędū pernakt vis laukiau
Tąlumoj dunda traukiniai
A rągis, kad manoj palaukęj.

Negimį molžęmią vaikai
Iš pa velėnas tykiai šaukia
A man širdy vis negerai
Kažną kas dūšių apcūgąm spaudzia.

Kažna kas šaukia grįžt namo
A kur namai niekas nesąką
I ažu kų mąną gęsmėj
Markatnąs vįsąs vįsąs nątąs.

Miški prispėją ręšutai
Į pūdymus kiti suorą
Brungioji, tu pati matai
Nebūsiu ašei gaspadorium.

I stotys vėl, vėl traukiniai
In reikas ratai sudundėją
Runka vakzoli pakelta
Brungioji, palinkėk man vėją.

2009 rugpjūtis
Anykščiai - Kalviškiai