Šiais laikais, kai vis labiau skubame gyventi, išnaudot savo galimybes kilt karjeros laiptais, lipt per kitų galvas, paskęst masiniame kiče, žmonės pamiršta pagrindines vertybes: jausmus, meilę, atjautą, nuoširdumą, dvasiškumą, morališkumą, empatiją.
Vertybės imtos laikyti banaliomis, nereikalingomis, bet tik tuštybių mugėje gyvenančio žmogaus sąmonėje.
Vis labiau žmogų kankina modernistinio pasaulio butaforijos, iškreiptas grožio ir jausmų suvokimas ar jo visiškas nebuvimas. Skatinamas visuotinis atbukimas, pamirštant visas vertybes, kurios seniau buvo priskirtos kiekvienam padoriam žmogui.
Psichiatrijoje žmogus, nesuvokiantis, kas yra meilė, jausmai, emocijos, grožis, subtilumas, laikomas emociškai neišsivysčiusiu individu, sergančiu jausmų atrofija. Tai gydoma psichoterapija, vaistais, kurie skatina veikti tam tikrus smegenų centrus, atsakingus už žmogaus jausmus.
Liaudyje yra gerai visiems žinomas tokio žmogaus terminas - dvasios ubagas...
Kas pasaulį išgelbės nuo vis labiau daugėjančių žmonių - dvasinių skurdžių, žvelgiančių į kitus atbukusiu be meilės ir jausmų žvilgsniu?
Atsakymą žino tik žmogus, pažvelgęs į savo sielą, išsaugojęs tyrus jausmus, mokantis mylėti ir gerbti save ir kitus.

Nepasiklyskime XXI a. modernaus pasaulio tuštybėje, kuri sunaikina viską, kas yra žmogiška...