O, Lietuva, Tėvyne!
Kai tie politikai supuvę
Vis riejasi dėl postų,
Tai tu tada verki sukniubus...
Bejėgiu rankos mostu
Bandai atvesti juos į protą,
Bet jie tik velnią mato soste
Ir jam aklai tarnauja.
Mylėt karštai tavęs
Visai nepageidauja.
Pinigą labiau jie gerbia,
Nei tautos gerovę,
Su panieka į klūpantį elgetą žvelgia
Ir mąsto apie naują grobį.
Kada tas pasikeis - nežinia,
Ilgai dar tvyros šalta mėnulio delčia.