Nemėgstu sumuštinių,
Bet čia mes valgom juos,
Esu toli,
Nors noriu būt šalia.
Būna – širdis verkia,
Nors veide šypsena.
Mėgstu ilgai pamiegot,
Bet lova – ir ta ne mana...
Mintys nuneša toli,
Atmerkiu akis – nepavyko išnykt.
Pavirsčiau paukščiu, bet ir vėl...
Nekenčiu traukos dėsnio.
Vėl ir vėl...
Suprantu, kad esu ne čia,
Ne čia, kur mano vieta.
Pirštu lėtai rašau danguj,
Atsargiai, lyg bijodama suklysti,
Tą vienintelį žodį – s u g r į š i u.