Tavo šaknys jau vandeny,
O lapais tu rankas mojuoji vėjuj.
Kūnas tvirtas jau, tarytumei iš marmuro suaugęs,
Į žiedą lenda, vis nori rytmetį užuost.

Sodri spalva į viršų liejas,
Ir rožiniai lyg pirmosios alyvos dažo žiedą.
Pakvipo, gyvenimui, mažyle, atsiduok.
Žydėjimui gyvenimą padovanok.