Ir ankštų likimų akivarynuose
Juodų vandenų delnuose
Kaip žaltyvkstė neapčiuopiamas pulsas gyvenimo
Žaibuliuoja Dievo akimis į naktį
Glausk  arčiau ir saugok savo laikinumą
Vienintelę tikrą  Jo dovaną
Pirmu kvėpsmu įliejusią būtį
Degančią, aistrią, neramią
Kibirkščiuojančią net paskutinių atodūsių aide....