Tavęs nebuvo, kol vaikai užaugo,
Gal vyriškiems pečiams tai per sunku?..
O jiems kasdien reikėjo tėvo, draugo,
Ant tavo kelių pokalbių ilgų.

Grįžai namo labai daug nebetekęs,
Manai, šeima tave priims, priglaus.
Į širdis jau skausmu užžėlė takas,
Sunku juo pereiti, sunku, neklausk.

Ir aš kitokia - jau nesuvirpėjau,
Kai apkabinti pabandei mane.
Tą šilumą  išpustė laiko vėjai,
Raudodami kas kartą kamine.

Grįžai tu laisvės daug prisiragavęs
Ir tik dabar, dabar gal supratai,
Kad ne kitus, likai save apgavęs,
Aplink tave - vien traškantys ledai.