dažniausiai
vingiuoja jis tuščias
aplinkui tik sklinda
kadaise čia laksčiusių
vaikų karo garsai

veda jis
pro gėlių dilgėlių kanapių gatves
kartais nutolsta
kartais vėl it žaltys priartėja

išsirango it katinas
ir pabrukęs romantišką uodegą
įsipina į naujamiesčio sambrūzdį.

dar nesakyk:
rieda skardžiu griūtis
garma grobianti mus prapultis
ir asiūkliai apraizgo
mūs atspindžius

jau pamąstyk:
kas be mūsų gelmė
kur tas takas be upės - - -