Vandens platybė akims. Kad nurimtų širdis.
Teisybė?
Malonumų vergai.

Aplink ima sukiotis iš miško išsprukusi stirna. Pakrantę ima atakuoti kelios gulbių šeimos su gulbiukais – bjauriaisiais ančiukais.
Imi galvoti, kad kažkas negerai. Kas?
Būtent...
Akimirką pasijunti YPATINGAS. Bet tik sau.
Vieną po kitos perkeli trapias sekundes į praeitį.
Regi.

Tave supančioje aplinkoje nėra nieko, kas primintų žmogų. Tik tu pats.
Gal todėl ir ypatingas? Pagalvoji.
Tas „ypatingojo“ jausmas tau tikrai nesvetimas.
Analizuoji.
Pasufleruosiu. Nekaltink savęs. Su tavim tikrai viskas gerai.

Tas jausmas panašus į tą, kurį jauti kiekvieną mielą dieną darbe, kur tavęs tyko bosas § Co...
?
Nurimk, išpuikėli.

Tu tikrai YPATINGAS.