mano vyrai praeina gatvėmis
basomis nepalikdami pėdsakų
kiemsargiai šunys jų neseka
ir netraukia už skverno
prie seniai atlapotų durų

jų baltos rankos skaičiuoja
nepaglostytus skruostus
išblukusias vakar akis
dengia pienių pūkai

už lango akacijos žydi
šįkart įkvėpsiu