iš tiesų – mūsų žodžiai tik eketės
vandenyne sušalusių frazių
nelauktų sakinių bangos prateka
išskalavusios kranto miražą
tu nešauk kai ne sykį įvaikinta
netikėsiu jokiais avangardais
ir sudirginto žodžio be reikalo
neištarsiu lyg svetimo vardo
ir neleisiu nuplėšt lovoj apkloto
kad sudėtumei sapną į rėmą
tu nekaltink iš tolimo apkaso
garsūs žodžiai – tik pykčių emblemos