Žvaigždžių pievoje braido akys,
Ilgesy mėlynųjų upių,
Mano dienos sukas verpetais,
Dangumi mano žvilgsnis supas.

Krečia rasą vyšnia nubalus,
Plaukuose laiko dulkės sėsta,
O akmuo ant žvirgždėto kelio
Nepaklaus, ar noriu prisėsti.

Paukštis vijos, sparnais apsivijo
Lakų aukštį nakty gegužio,
Rytas auštantis jau nuvilnijo
Ir daina širdyje užlūžo.

O likimas žvaigždėj gyvena,
Kuriai lemta žemyn pleventi.
Susigers šviesulys į žemę-
Baigsis mano kritimo šventė...