Pirštuos spaudžiu pasagėlę –
žaislą laimės ir būties –
man prišauk senolės vėlę –
išsiverksiu ant peties...

Glostys galvą man senolė
pirštais rūko ir rasos,
kol dangus raudonu moliu
saulės gijose liepsnos...

Užu svirno saulė leidžias,
užu svirno mėnuo kils.
Sidabru bala sueižės,
kai diena naktim pavirs...

Pirštuos spaudžiu pasagėlę –
žaislą laimės ir būties.
Nebūty nuvytę gėlės
esatim skaudžia žydės...