Pienių žibintų šviesoj,
Žėrintys nuo jų aukso dulkių,
Gėrėme vyną žalią rasos
Vienas nuo kito lūpų.
Godus ir lėtas skubėjimas,
Kai pinas žodžiai ir kūnai
Ant gyvo žolės aksomo
Jonvabaliais nusagstyto...
Nuodėmes užkalbėję,
Paslėgę po lauko akmeniu,
Rinksim žiedus klevo
Į ilgesį mūsų sukritusius.
Ne man išlyt tavo liūdesį.
Lino drobėse išbalint kartėlį.
Ne man tavęs laukti vieškelio dulkėse.
Man- nebijot prisiminti...