Kai užgriūna nelauktai tyla sunki, –
prie žemės prislegia mintis ir sielą.
Lieki tu vienas – tyrlaukių medelis,
ir priešas, ir kovotojas maištingas –
vienas...

Išėjau iš namų,
klydinėjau aplinkui.
Gamtos prieglobsty gimsta eilės, bet...
niekam jų nereikia.

O visgi grįždama
prie ežero sustosiu vėlei.
Blankią šypseną vandens lelijoms siųsiu
ir eilėraštį vienatvei skaitysiu siela...