Atvertos durys, atviri langai,
Plaukai – alyvų kvapo prisižėrė,
O Tu manęs seniausiai nelankai,
Lyg tuščią taurę nusviedei išgėręs.

Ne man dabar šypsaisi – jau kitai.
Ne man jau dovanoji žodį meilų.
Akis tik nudelbi žemyn kaltai,
Lyg būtų prarastos jaunystės gaila.

Pavasaris toks jaunas kaip kadais.
Alyvos kvepia kaip kadais kvepėjo.
Tik meilę mes vadinam jau kitais vardais,
Nes tos – pirmosios saugot nemokėjom.