Ilgesingai
Kai saulė plytą pabučiuos,
Būsiu aš savuos namuos,
Tave į glėbį glausiu,
Plaukus lino šukuosiu.
Kai saulė skęs ten, vakaruos,
Manęs ji jau nebemyluos,
Glėby oras šals
Ir skausmas vinį kals.
Rytai nušvis skaisčia spalva
Ir ras mane po samana.
Tada priglusi prie manęs,
Išliesim ilgesį mes į marias.
Ateis žiema, ir debesis
Užklos tavas blizgias akis.
Aš skausmo vinį kalsiu
Ir lino sruogą myluosiu.