Tylintys laiškai


Aš nežinau, kodėl tyli tavo laiškai
Su tuo saldžiu nektaru,
Suneštu man po kruopelytę.
Metams bėgant apkarsta medus.
Ir aš nežinau, aš nežinau,
Ką man dabar daryti?..

Ir nelimpa jau pirštai prie tavo laiškų,
Kai drėgnu žvilgsniu juos paglostau,
Kai ilgiuosi žodžių švelnumo, tačiau...
Metams bėgant nusenka vanduo.
Ir aš nežinau, aš nežinau,
Kur man šaltinio ieškoti?..

Tu tyli. Tyli tavo laiškai.
Gal ir gerai. Jeigu prabiltų -
Meluotų.
Astra