Ne skeptras, bet šaukštas išslydo iš rankos.
Bandau prisišaukt andainykštę galybę.
Įžūlūs vaiduokliai vidurdieny renkas
Ir drasko ramybę skvernuos įsikibę.

Kas buvo - pražuvo. Atimkite protą,
Kad EGO savigrauža taip nesopėtų!
Kam reikia sudribusio kūno ligoto?
Ten sielai kasdien vis mažiau lieka vietos.

Bet girgžteli durys. Ir angelo akys
Iš veido vaikaičio į sielą man sminga,
Ranka jo langvai liečia tartum plaštakė.
Be skeptro, be šaukšto jaučiuosi laiminga.