Kodėl šitoks lengvas šventadienio vakaro žingsnis,
Kad jo nesigirdi?
Ramybės ūkais besidengiančios pievos užsnūdo
Ir kiemas nuščiuvo užglostęs
Išmiegamu nuovargiu vaiko čiulbavimą sodrų.
Tik tavo peties šiluma
Dar teka dabar į mane
Lyg amžinas srautas,
Didžioji prasmė ir gyvenimo laimė didžioji.
Ir viskas atrodo kitaip -
Ir vakaro žvaigždės,
Ir prieblandos krintančios klostės,
Ir numatoma darbo seka,
Kai rikiuojasi ji mintyse,
Nes sušildo gyvenimą tavo peties šiluma,
Į kurią pasiremdamas eina lengvai šis šventadienio vakaras.