Ai –
dvi gatvės priešpusės
langais į saulėtekį
sušalę neatitirpsta  

pasisveikinam
langų atvėrimais
trykšt –
kaip seni pažįstami
vakarais užsisklendžiam
lyg nebūtume susitikę

po saulę miesto nėra tokio
kur laikosi
akmeniu ant akmens
siena prie sienos
viens kito nešildydami

siauros gatvelės
langų šviesomis skaidrėja
šypt –
ir vėl – – – mielasis