Pavargau aš nuo tavojo žvilgsnio,
Nuo glamonių tavų pavargau.
Aš vienatvės dažnai pasiilgstu,
Ko net sau niekada nesakau.

Ne dėl to, kad tavęs nemylėčiau,
Bet gyvenimo kelias painus.
Žvaigždės kelrodės kelio nešviečia,
Ir todėl apgraibom aš einu.

Nežinau, ar teisingas tas kelias,
Bet kur grįžti – taip pat nežinia...
Ir todėl nuolat ieškau žvaigždelės,
Kad parvestų namo, pas tave.

Tu gali tą žvaigždelę uždegti,
Kad spindėtų skaidrus žiburys,
Kad paklydėlė laimė šią naktį
Vėl pabelstų į mūsų duris.