Taip jau buvo nutikę anksčiau:
krito lapai nuo sprogusių medžių,
trapią nerimo kregždę lanksčiau
ir pasaulį išmokau iš pradžių.

Kaip tik nori vadink: déjà vu,
kliedesiais, apgaulinga tikrove –
tvenkiniai, prisipildę žuvų,
tekini pasileis palei srovę

ir neliks daugiau nieko minty,
kai suprasi, kad nieko neliko
tam sapne, kuriam nuolat krenti,
kur tik mano ir tavo Velykos.