Kai pajutau savy plakimą,
Tą begalę svaiginančių jausmų.
Žiedais širdis pasidabino
Ir išsigando tuo pačiu.

Kasdien alpau iš laimės,
Kasdien mačiau tave.
Ir dar norėjos šitaip
Suspausti glėbyje.

Tos gilios gilios akys,
Svaiginantis dangus.
Tik man staiga bekrintant
Tu – riteris narsus.

Prisirišau taip stipriai,
Kaip jūra prie erdvės.
Dabar jau niekas niekad,
Išskirti negalės.