Dailūs raštai išausti močiutės
Ir skarelės numeriais siūtos
Gardūs pyragai
Kvepiantys uogom
Ir pienelis ką tik pamelžtas
Pavargusios rankos
Jau amžių byloja
Senoji nenorom apie jaunystę prakalba
Daug skaudžių prisiminimų
Gaila jos ašaras regėti
Juk ji tokia gera
Už ką jai šitoks skausmas
Mano Senelei