Tylų smėlį jaukia pėdos
Pėdos smėly tyliame
Tu brendi į žalią jūrą
Ji bangų vėl sujaukta
Savo pėdom iššukuosi
Pinsi vėl delnais kasas
Iš pavydo kopų smėlis
Pėdas tau aplips basas
Tu čia svetimas nelauktas
Tik svetys jos bangose
Kiek ji pėdų beskalautų
Grįš pas smėlį visada
Ir bučiuos bangom priklupus
Savo smėlio smilteles
Jūra vėl sausas jo lūpas
Vilgys savąja drėgme