Veizous aš i kaima babaleika
Ė matau - kap gyva - mūsa laika:
Beskobiedams par gyvēnėma smėltēlė,
Nukolniāva posė kēlė i naktēlė -
Gluostydams, pagondindams,
          maloudams,
Stumdydams, priglausdams
          ėr išdoudams.

Ka pavuožuoji - lyg nieka ė nėbova:
Anuo kuojė niekam neužkliova -
Vėsus kūlius ronkiuojiem mes pātis,
Diel tuo lėkuom dongaus nepamātė.
Žaidiem, dėrbuom, pykuom
          ė myliejuom,
Daug kam trokdiem,
          mažā kam padiejuom...

Ale nužingsniavuom lig tomsiuos naktēlės
Par smėltēlė
Da tik posė kēlė,
Katruo galė vėsė - vėsė kārto
Sosėtėksem pri vėinuodu vārtu.

Tik nuorietiuo,
Ka nuors tėn užmėrštom laika
Žemaitėjės kaima babaleika...